Glenn Miller Orchestra
2013/11/14 | Kongresų rūmai, Vilnius

Publikos numylėtiniai sugrįžta: džiazo korifėjaus Glenno Millerio orkestras – vėl Vilniuje!

Tai vienas kolektyvų, kurio koncerto afišoje galima drąsiai rašyti „publikai pageidaujant“. Lietuvos žiūrovai dar nepamiršo svingo energijos, kuria užkrėtė mūsų šalyje viešėjęs Glenno Millerio orkestras. Puiki žinia – 2013-ųjų lapkričio 14 dieną orkestras sugrįš į Vilniaus kongresų rūmus, kuriuose pristatys savo pasaulinių gastrolių programą.

Kolektyvas, kuris pasirodys Vilniuje – daugiau nei prieš septynis dešimtmečius įkurto legendinio Glenno Millerio orkestro įpėdiniai, toliau per pasaulį nešantys žinią apie šio genialaus muzikanto veiklą.

1904-aisiais gimęs amerikiečių trombonininkas, aranžuotojas, kompozitorius Glennas Milleris – tikra svingo eros legenda, vienas populiariausių praėjusio amžiaus pirmosios pusės atlikėjų. Jo įkurto bigbendo įrašytos melodijos „In The Mood“, „Tuxedo Junction“, „Chattanooga Choo Choo“ priskiriamos džiazo aukso fondui, šie ir kiti Glenno Millerio įrašai iki šiol dažnai skamba TV ir radijo eteryje, naudojami kino filmų garso takeliuose.

Pirmąją savo grupę būsimoji žvaigždė įkūrė dar mokykloje. Dėl muzikos mokslus universitete metęs Glennas Milleris dirbo laisvai samdomu trombonininku, grojo Brodvėjaus spektakliuose, muzikavo su garsiu bigbendo lyderiu Benny Goodmanu.

Idėją suburti savo orkestrą iš pradžių lydėjo nesėkmės – 1937-aisiais debiutavęs G.Millerio bigbendas neatlaikė konkurencijos ir išsiskirstė. Persikraustęs į Niujorką, muzikantas vis dėlto pasiekė savo – 1939-aisiais jo naujai suburto orkestro koncertai jau dažnai skambėdavo per radiją, pasirodyti filmuose jį kvietė kino prodiuseriai. Teigiama, kad tuo metu bent po keletą Glenno Millerio orkestro plokštelių turėjo visos JAV užeigos ir barai – klausytis šio kolektyvo grojimo iš muzikinio automato tapo klientų mėgstamu užsiėmimu.

„Milleris jautė Amerikos pulsą. Jis žinojo, kas patiks klausytojams“, – praėjus beveik pusei šimtmečio orkestro populiarumo fenomeną aiškino buvęs jo narys Hermanas Alpertas.

Nors kritikai peikė orkestrą už neva pernelyg komercišką skambesį, jo populiarumas augo kaip ant mielių. Glennas Milleris tapo viena ryškiausių JAV popkultūros figūrų. Tačiau prasidėjus karui, 1942-aisiais patriotinių jausmų genamas muzikas nusprendė užsirašyti į armiją.

Karinėse oro pajėgose tarnauti ir kariuomenės orkestrui vadovauti pradėjęs Glennas Milleris ir čia sulaukė didelio populiarumo – 1944-aisiais nuvykęs į Angliją, ten surengė per 800 koncertų. Tačiau 1944-aisiais lėktuvas, kuriuo iš Anglijos į Paryžių groti kareiviams skrido muzikantas, dingo be žinios. Nei pats lėktuvas, nei keleivių kūnai nebuvo rasti.

Glenno Millerio gedėjo milijonai gerbėjų. Po mirties muzikanto žvaigždė neužgeso – vadovaujamas įvairių talentingų muzikantų, orkestras tęsė veiklą, 1953-aisiais sukurtas biografinis filmas “Glenno Millerio istorija“ sulaukė didelio populiarumo. 1996-aisiais jis gimtinėje pagerbtas pašto ženklu, o 2002-aisiais Anglijoje atidarytas G.Millerio muziejus. Keletas Glenno Millerio orkestro įrašų įtraukti į „Grammy“ apdovanojimų šlovės muziejų.

Po Glenno Millerio mirties jo kūrybos palikimą griežtai saugo kompanija „Glenn Miller Productions, Inc.“, įkurta legendinio džiazmeno artimųjų.

Jos pavedimu nuo 1990-ųjų koncertuojančiam oficialiam Glenno Millerio orkestrui vadovauja Wilas Saldenas – šis muzikas daugiau nei tris dešimtmečius laikomas vienu svarbiausių šio kompozitoriaus kūrybos ekspertų.

Orkestras, kurį išgirs vilniečiai, koncertavo daugiau nei 4 milijonams žiūrovų daugelyje valstybių. Pagrindinis „Glenn Miller Orchestra“ tikslas – išsaugoti, skleisti ir toliau populiarinti Glenno Millerio muzikinę viziją.

„Programą ruošiame labai atidžiai. Svarbiausia, kad muzikos skambesys, jos sceninis pateikimas atspindėtų paties pono Millerio sukurtą estetiką“, – sako Wilas Saldenas, kurio vadovaujamas kolektyvas nuolat kviečiamas dalyvauti radijo ir televizijos laidose. Talentingas kolektyvas, puoselėjantis Glenno Millerio prieš šimtmetį atrastą muzikos formulę, jau yra išleidęs keliolika albumų.

Muzikantai koncertuose sukuria tikrą praėjusio amžiaus pirmosios pusės atmosferą ir, žinoma, daugybę populiarių melodijų. Tai – puiki proga bent mintimis persikelti į 1940-ųjų Niujorką, pasimėgauti laikui bei madoms nepavaldžia muzika.

[GRĮŽTI]